Famullija e Pejës
Historianėt mė tė shquar, e ndėr ta edhe dr. Gaspėr Gjini pohojnė se Peja si vend me katolikė Shqipatrė pėrmendet nė vitin 1584. Para dhe pas kqtij viti nė rrethin e Pejės i gjejmė Kelemndasit nė Rugovėn Katolike. ( Rugova u islamizua pas vitit 1820).
Pas shume zbulimeve dhe pėrsekutimevė turko-otomane nė Pejė gjenden shume pake katolikė, kurse rrethi i saj kishte mjaft LARAMANA, ose tė krishterė tė fshehur, tė cilėt nėpėr shtėpit e veta mbaheshin si katolikė kurse pranė otomanevė si musliman. Njė ringjallje ndėr te krishtėre e laramana tė fisit Gashi, Bytyqi, Krasniqi, Berisha e tjerė shifet nė kohė tė misionarit P. Pjetėr nga Vikovaro. Ishte ky nje franceskan i zėllshem dhe i pathyeshėm nė veprimtari pėr nderė e lavd tė Zotit.
I ndihmuar nga kryepeshkopi Pjetėr Karagiqi u bėri pasi tė tėr fshatrave tė banuara me tė krishterė dhe laramana. Pas informatava tė gjata dorzuar Kryepeshkopit te Shkupit u konstatua sė nė rrafshin e Pejės gjendėshin mė sė 50 fshatra tė krishtėre, duke mos pėrfshirė Malėsinė.
Kėshtu u diktoj nevoja qė Peja tė shpallet Famulli. E shtyer bga lutja e kryepeshkopit P.Karagiq, Kongregata Shenjte De propaganda Fide me 1701 Pejen e shpalli famulli qėnder misionare tė cilės i pėrkasin Peja mė fshatrat e afėrta 50 fshatra tjerė tė Campus Merulae - ose tė Kosovės.
Petrus a Vikovare ishte famullitari i parė me dy ndihmėsa tė tjerė, tė cileve nuk u pėrmenden emrat. Nė kohė tė rilindjes kombetare shihet edhe njė rilindje kishtare nė Kosovė. Nė vitin 1845 u shpallėn haptas si tė krishterė dhe 70 shtėpi tė rrethit tė Pejės.
Shkolla shqipe nė Pejė
Nė vitin 1977 imzot Nikė Prela-ipeshkėv, gjatė qendrimit tė tij nė Pejė, pėr ti ndihmuar Dom Rrokut tė smurė, e rindėrtoi pullazin e dėmtuar tė kishės. Pritėt qė tė ngitėt kumunarja e re, sipas planit urbanistik, qė At Lorencit i mbeti pa kryer.
Statistika
Famullitarėt: 1895- 1978
1. At Lorenc Mmzrreku OFM-famullitar: 1895-1902 At Engjėqll Palaj-Sopaj OFM-dihme 10. At Engjell Palaj OFM-famullitar: 1903-1911 At Gjon Blushaj OFM- ndihmės At Augustin Gllasnovic-Shala OFM-ndihmės At Filip Palaj OFM-ndihnės 11. At Klement Miraj OFM-famullitar: 1911-1919 At Filip Karamantic OFM-ndihmės At David Pepa OFM-ndihmės 12. At Lorenc Mazrreku OFM-famullitar: 1919-1943; At Filip Palaj OFM-ndihmės 13. At Engjėll Palaj-Sopaj OFM-famulliatr: 1943-13. 06. 1943 14. At Bernard Llupi OFM- famullitar: 1943-1946 At Bernard Ll. Ishte famulliatr i mbramė franceskan nė Pejė. 15. Dom Fabijan Ciril-famullitar: 1948-1953 16. Dom Alojz Turk-vicarius: 6.01. 1954-17.06.1954 17. At Graelj Stanko SJ-fasmullitar: 1945-1957 18. At Secnik SJ-20.03.1957-15.08.1957 19. Ciril Bujak- famullitar: 1957-1958 20. At Martin Tkavac CM-famullitar: 29. 06. 1958-15. 08. 1958 21. Mons. Marjan Gllasnoviq-Shala-famullitar: 1.11. 1958- 5. 09. 1970 22. Dom Rrok Matej-famullitar: 20. 10. 1970 23. Dom Gjergj Gjergji-vicarius adjutor: 17. 12. 1977
Dom Rrok Matej Famullitar Rroku lindi nė Gjakovė me 27 gusht 1905, nga i ati Gjoni dhe nėna Suzana. E pagėzoi me 28 gusht Dom Toma Glasnovic. Prindėrit u shperngulen nė Shkup, ku Dom Rroku u rrit. Me endje tregon se si e ka pa duke ikurte mbaramin ushtar tė Hyjretit (1912) duke ardhur dy ushtarė tė ushtris serbe. Filloren e kreu nė atdh, kurse gjimnazin dhe filozofinė nė Shkodėr. Pėr arsye te ngjarjeve politiketeologjin e kreu ne Sarajevė dhe u shugurua meshtar nė Prizren mė 8 shkurt 1931. Mėshen e parėia paraqiti Hyut gjithashtu nė Prizren mė 15 po te njetit muaj. Shėrbeu si ndihmės nė Prizren prej: 15. 02- 07.09 1931. Famullitar ne Novoselllė, prej mė 9. 09. 1931-3. 05. 1933; nė Gjakovė prej 4.05. 1933-29.09.1936; rishtas nė Novosellė gjer me 27. 12. 1937; pastaj nė Letnicėgjer me 22. 03. 1939; rishtas nė Novosellė gjer me 29.06.1943. Prej 1.07.1943-11.10.1961, ishte famullitar ne Prizren dhe nė Gusi (RF e malit zi ) prej 12.10.1961-29.06. 1969. Pas vdekjes se Mons. Marjan Glasnoviq me (6.09. 1970), me 22. 10 1970 u emruas famullitar nė Pejė ku dhe ende qėndron. Dom Rrok mund tė iu thote bijeve tė vet shpirėterorsi Shėn Pali: "Ju kam nė zemer, porsi sts qė ndėr prangatė mija, si nė mproje e perforcim tė Ungjillitkanė marr pjesė nė hiretė cilat mi ka dhanė Zot. Vec Zoti e din sė sa u dua nė Zemėr tė Krishtit" Pastaj vjen pėr famullitar dr. don Gjergj Gjergji deri nė vitin 1992. Famullitar i tanishėm ėshtė don Lorenc Sopi.